- pakalnė
- pakal̃nė sf. (2) K, pakálnė (1) Gl, Pp, Jrb, pakalnė̃ (3b) KlbXIV62(Mžk)
1. SD260, R267 žema vieta kalno papėdėje, slėnys: Kalnai kelmuoti, pakálnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?! A.Baran. Kelias eina per didelę (gilią) pakalnę Vrb. Tilžės pakal̃nė KII93. Jau ir kalnam, ir pakalnėm lietaus reikia Lel. Važiuok į pakálnę J. Į pakal̃nę ratai ėmė smarkiai bėgti Nm. Užsisėsiu ant dviračio ir paleisiu į pakalnìkę Žg. Gyvena pakal̃nėn (slėny) Rtn. Ant kalno karklai siūbavo, pakalnėj vanduo liūliavo d. Lygam lauke, pakalnėlėj, putinėlis auga (d.) Slk. Aš nežadėsiu savo dukrelę į pakalnės kaimelį už žvejužio bernelio JV292. Mergyte, mano jaunoji, eik į pakalnės šalį: ten tėvelis, močiutė sesytei svodbą kelia RD84. Pakalnėlėms raitas josiu, Nemunėliu plaukte plauksiu JD573. Ant kalno malūnėlis, pakalnė[je] ežerėlis JD51. Kalnai šokinėjo kaip avinai ir pakalnės kaip avių ėryteliai Mž462. Pūstus padarysiu kalnus ir pakálnes ir visą žolę jų išdžiovinsiu DP9. Ant lauko, vadinamo Karaliaus pakalne BB1Moz14,6. ^ Pakalnės prieš kalną neužneši LTR(Zr). Pakálnė kalno neapgalės J.Jabl. Pakal̃nėn ratai greitai rieda (antroji amžiaus pusė greičiau trumpėja) Krs. Geriau lipti kalnan negu kristi pakalnėn KrvP(Mrk). Ant kalno rugiai, pakal̃nėj kviečiai (vienam būna gerai, o kitam blogai) Ktč. Kas girdėt? – Į pakal̃nę nudardė[jo] (sakoma vengiant atsakyti) Dkš.
2. R kalno šlaitas: Tokia didelė prie Adomynės pakálnė, kad plaukai stojas, važiuojant nuo jos Šmn. Pakálnė prieš saulę daug greičiau įšyla kaip pakálnė pasauliu Kp. Važiuojant (=važiuodami) nuog pakalnės ir apvirtome Vs. Puikios, malonios pakalnės ties Kaunu; puošia jos tulpėmis Viliją sraunią Mair. Pakalnytė te tokia Krns. | prk.: Dabar žmogus eita į pakal̃nę [i](sensta) Pgg. Nėra pakalnės (apetito), ir negali kąsnio nuryt LTR(Kp). Žiūriu an pyragą, valgyčia, bet nebėr pakal̃nės Ob. Nebėra pakalnės (užkietėjo viduriai) Rm. Norėč da valgyti, gal sveikesnė būč, ale kad pakal̃nės nebėr Vdšk. Kažkodėl man pas juos važiuoti nėra pakálnės (noro), ir gana Sdb.
◊ ãšarų pakal̃nė vargų pasaulis; sunkus gyvenimas, vargai žemėje: Tą valandą jaučiau, kad šioj ašarų pakalnėj esama žmonių, už mane daug daug nelaimingesnių J.Bil. Mačiau, kad tau danguje labai gera, tariau, kad tu ne kvailys, iš tenai nebegrįši į šią ašarų pakalnę ps. Gyvenimas – ne rojus, tik ašarų pakalnė KrvP(Rs).į pakal̃nę eĩti mirti: Pryseit greitai į pakálnę eĩti Vn.Juozapãto pakal̃nė Vb, Als bažn. pasaulio pabaigoje paskutinio teismo vieta: Pasimatysim ant Juozapato pakalnės Vkš. Ai, ai, Juozapãto pakálnė, kas par žmonys, kas par laikai! Varn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
